Ką vadiname alkoholizmu? 🥃
Ne kiekvienas žmogus, kuris kartais renkasi vartoti alkoholį gali būti vadinamas alkoholiku. Ir čia labai svarbus žodis yra „renkasi“, tai reiškia, kad žmogus vis dar gali sąmoningai rinktis kada ir kiek alkoholio jis nori suvartoti, puikiai suvokdamas galimas to pasekmes. Nebūtų tikslinga alkoholiku vadinti žmogų, kuriam alkoholio vartojimas nesukelia didelių problemų: jam nėra reikalingas medicininis gydymas, anoniminių alkoholikų grupių pagalba ar dvasiškumo paieškos. Pasaulyje turime daugybę alkoholio nebevartojančių žmonių, nusprendusių savo pastangomis atsisakyti šio įpročio, nes jiems tiesiog nusibodo nuolat patirti gėdingus ir baisius išgyvenimus, besikartojančius išgertuvių metu ar po jų.
Remkimės mokslu 🤓
Tarptautinis psichinių ligų registras DSM-5 atskiria piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę. Piktnaudžiavimas čia apibrėžiamas kaip netinkamas elgesio modelis, naudojant psichoaktyvias medžiagas. Tuo tarpu priklausomybė laikoma kur kas rimtesne problema, apibrėžiama kaip „vartojimo kontrolės sutrikimas“, o tai yra ne kas kita kaip fiziologinė priklausomybė.
Remiantis šiuolaikinės, daugiausiai mokslinių tyrimų pagrįstos, kognityvinės elgesio terapijos požiūriu bet koks psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra probleminis, ir jam reikalinga intervencija, jei vartojimas veda prie neigiamų socialinių, darbinių, teisinių, medicininių ar tarpasmeninių pasekmių, nepaisant to, ar vartojantysis fiziologiškai toleruoja vartojamas medžiagas, ar patiria abstinencijos simptomus.
Kaip atpažinti? 🧐
Svarbu žinoti, kad alkoholizmas yra ne tik psichikos, tačiau taip pat ir lėtinis kompleksiškas smegenų funkcijos sutrikimas, kurį diagnozuoti gali tik kvalifkuotas specialistas. Priklausomybę visuomet lydi elgesio pokyčiai + cheminiai pokyčiai smegenyse.
Priklausomybė pirmiausiai pasireiškia žmogaus elgesyje ir šie požymiai yra matomi aiškiausiai, todėl juos dažnai pastebi geriančio žmogaus artimieji, draugai, kolegos ir t. t.
Nepaisant daugelio pažadų ir bandymų sustoti, priklausomas žmogus nebegali kontroliuoti vartojimo dažnumo.
Prailgėja laikas, skiriamas „jėgų atgavimui“ po vartojimo.
Vartojimas išlieka, nepaisant atsirandančių sveikatos, emocinių ir asmeninio gyvenimo sunkumų.
Sumažėja dėmesys kitoms, prieš tai pasitenkinimą kėlusioms veikloms, didėja dėmesys priklausomybę palaikančiai veiklai.
Žmogus vengia, nesugeba žengti žingsnio pagalbos link.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis, pastovus psichoaktyvių medžiagų vartojimas sukelia cheminius pokyčius smegenyse. Tai iš esmės keičia smegenų atpildo sistemos darbą, ko pasekoje didėja žmogaus polinkis nuolat ieškoti įvairiausių pateisinamų būdų vartoti, nekreipiant dėmesio į besikaupiančias neigiamas vartojimo pasekmes. Laikui bėgant, mažėja pasitenkinimo jausmas net ir vartojant didelius kiekius, o smegenys ir toliau liguistai skatina siekti malonumo būsenos. Šis procesas jau tampa nebe tik psichologinis, bet ir cheminis.
Kaip vystosi alkoholizmas? 📈
Pagrindinė priežastis dėl kurios žmonės įsitraukia į priklausomybę yra bandymas pasiekti euforiją ar palengvinti emocinį skausmą. Tačiau mes ne visi vienodai esame linkę tapti priklausomais. Kas tai nulemia?
Genetika. Tiesioginio paveldėjimo nėra, tačiau priklausomų tėvų vaikai yra apie 40-60% labiau linkę piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis.
Pokyčiai smegenyse. Malonumo jausmą pavartojus sukelia padidėjęs hormono dopamino aktyvumas tokioje smegenų vietoje, kuri vadinama ,,atpildo sistema”. Visais atvejais po pavartojimo dopamino lygis nukrenta žemiau normos varianto, todėl norėdami jį pakelti, vėl vartojame. Kadangi kiekvienas žmogus yra labai individualus, mūsų tolerancija tam tikroms medžiagoms taip pat nėra vienoda. Todėl vienam žmogui priklausomybė gali išsivystyti jau po pirmojo pavartojimo, o kitam prireikia kur kas ilgesnio vartojimo tam, kad būtų galima diagnozuoti priklausomybės ligą.
Aplinkos veiksniai. Kaip skiriasi mūsų genetiniai faktoriai bei smegenų sandara, taip nevienoda yra ir aplinka, kurioje mes gyvename. Norime to ar ne, esame daugiau ar mažiau aplinkos poveikiui pasiduodančios būtybės, todėl labai svarbu stebėti kas mus supa ir kokią įtaką mums tai daro. Paprastai tariant, jeigu nuolat sukamės girtaujančių žmonių kompanijose, tikimybė pradėti vartoti yra kur kas didesnė.
Taigi priklausomas žmogus nuolat gyvena lyg užburtame rate - nori nebevartoti alkoholio, tačiau negali nustoti svaigintis. Nors tai ne tik, kad nebeteikia džiaugsmo, bet ir būna nemalonu, kenkia sveikatai bei asmeniniam gyvenimui. Deja, ar šiam užbartam ratui laikas sustoti jau nebepriklauso tik nuo paties priklausomo žmogaus, todėl mes turime jiems padėti. 😇
Comments